Šventoji didžioji kankinė Paraskevė

06_N89A6343.jpg
 
 

Minėjimas lapkričio 10 d. (pagal senąjį stilių spalio 28 d.)

Didžioji kankinė Paraskevė gimė Ikonijos mieste Mažojoje Azijoje. Jos tėvai ypatingai gerbė penktadienį, dieną, kurią ant Kryžiaus kentėjo Viešpats Jėzus Kristus. Šios dienos garbei jie ir savo dukterį pavadino Paraskevi (graikiškai penktadienis) (lietuviškai derėtų naudoti Paraskevė, rusų kalba Paraskeva, iš čia ir pas mus paplitęs rusicizmas. Vert.past.).

 
Paraskeve
 

Paraskevė anksti tapo našlaite. Sulaukusi pilnametystės davė skaistumo įžadą ir rūpinosi Krikščioniškojo tikėjimo sklaida tarp pagonių.

300-aisiais metais į mietą atvyko imperatoriaus Diokletiano karo vadas, kuriam buvo pavesta išnaikinti krikščionis. Paraskevė atsisakė paaukoti auką stabams ir už tai buvo kankinama. Ją pakabino ant medžio ir braižė kūną geležinėmis vinimis, vėliau, sužalotą iki kaulų ir vos gyvą įmetė į kalėjimą. Dievas nepaliko šventosios kankinės ir stebuklingai ją išgydė. Žiaurus kankintojas dėl šio stebuklo neįgavo išminties ir toliau kankino šventąją Paraskevę. Jis įsakė pakabinti ją ant medžio ir deginti fakelais. Galiausiai jai nukirto galvą kalaviju. Krikščionys palaidojo šventosios Paraskevės kūną. Prie didžiosios kankinės kūno relikvijų išgydavo ligoniai.

Krikščionys ortodoksai nuo senų laikų didžiai gerbė ir mylėjo šventąją Paraskevę. Jos garbei buvo skiriamos šventovės ir pakelės koplyčios; ją laikė laukų ir galvijų globėja. Rusų tautoje buvo tradicija jos atminimo dieną atnešti į šventoves pašventinti derlių.

Šventoji Paraskevė laikoma dvasinių ir fizinių negalių gydytoja, šeimos gerovės ir laimės saugotoja, pirklių globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama rūsčia askete, aukšta, su spindinčiu (kankinystės) vainiku ant galvos ir kryžiumi rankoje.

 

Versta iš pravoslavie.ru